Gulbės. Full

Temos pavadinimas: Gulbės. Full Tr. 08 26, 2009 3:00 am

Ruduo - metas, kai viskas miršta. Bet net ir rudenį gali užgimti kažkas nuostabaus. Kažkas, ką atneša išskrendantys paukščiai.
Ta diena buvo viena tų lietingų, šaltų rudens dienų, kai viskas atrodo pilka. Bet jiems tai patinka.
Iš pat ryto Kajus buvo laimingas. Paukščiai išskrenda - puikus metas tapyti. Ir jis tapė. Stovėjo miško pakrašty, stebėdamas rudeninį dangų.
- Atsiprašau? - išgirdo jis šaltą, aukštą Astos balsą. Jie niekada nemėgo vienas kito, bet giliai viduje žavėjosi viens kitu.
- Mhm? - numykė Kajus, žiūrėdamas į pulką paukščių danguje. Gulbės.
- Ką tu čia veiki? Ir prašau atsakinėti ne vien mylimu, - mergina priėjo prie jo ir pamatė pusiau nutapytą paveikslą.
Kajus nesiklausė Astos. Ji jam nerūpėjo. Kaip ir jis jai. Tyla tęsėsi kelias minutes, kol mergina nuėjo neatsisveikinusi.
Po kelių dienų Asta rado prie savo buto durų paveikslą, kuriame miško fone buvo pavaizduota ji pati. O už jos išskrendančios gulbės.
Dienos bėgo greitai, net žmonės nepastebėjo, kad ruduo jau pasidavė žiemai. Keista, juk žiema - tikras šalčio įsikūnijimas.
Asta sėdėjo prie upės, karts nuo karto nufotografuodama sustingusią gamtą. Žiema jai patiko, ji jautė artumą šalčiui ir tamsai. Tik šią žiemą jai reikėjo žmogaus, o ne gamtos supratimo. Ir ji nejučia prisiminė Kajų.
Kajaus nutapytas paveikslas liko kabėti jos kambary, primindamas apie paskutinį jų susitikimą kaskart, vos pažvelgus į jį. Asta taip ir nesuprato Kajaus sprendimo nutapyti ją. O gal to suprasti visai ir nereikėjo...
- Sveika, Asta.
Mergina krūptelėjo ir įsmeigė savo žvilgsnį į mėlynas akis. Kajus.
- Oo... - teatsakė Asta, praradusi žadą. Negi tai sutapimas, kad jis čia?
- Šįkart mykčioji tu, - nusijuokė Kajus ir nuėjo. Įrodymais, kad Asta nesusapnavo, buvo tolstanti dėmė horizonte ir palikti pėdsakai sniege. Asta juos nufotografavo, juk negalima pamiršti to, kas buvo.
Iš jų bendravimo teliko gilūs pėdsakai ir sustingusios skrydyje gulbės ant sienos. To užteko, kad Astos viduje gimtų pavasaris.
Vieną saulėtą pavasario rytą Asta gavo laiškelį su prašymu ateiti ten, kur išskrenda gulbės. Atbėgusi į paveiksle nutapytą vietą, kur ji ir Kajus buvo susitikę rudenį, Asta pamatė laiško autorių.
- Kokia tu greita, - Kajus nusišypsojo ir pamojavo jai prieiti.
- Kodėl mane kvietei? - mergina prisėdo šalia jo, įdėmiai stebėdama Kajaus elgesį.
vaikinas nieko neatsakė. Tik mostelėjo ranka į dangų. Rudenį išskridusios gulbės sugrįžo. Astra vėl pajautė seniai nejaustą šilumą. Nejaustą nuo pastarojo jo susitikimo.
- Kajau, žinai...
- Nieko nesakyk, - nutraukė Kajus jos žodžius, prispausdamas piršta Astai prie jos lūpų, - Aš žinau, - Kajus nutraukė pirštą nuo jos lūpų, užleisdamas vietą savosioms.
Ne vien Astos viduje buvo gimusi šiluma, bet ir Kajaus. Tik jis tai rodė savaip. Širdžiai nereikia žodžių, jai reikia supratimo.
Nuo tada jie, Asta ir Kajus, Kajus ir Asta, kasdien susitikdavo ten. O kai gulbės vėl išskrido, jie susirado kitų vietų buvimui kartu. Juk meilei nesvarbu, kur ji puoselėjama, svarbu, kad ji yra.

Temos pavadinimas: Re: Gulbės. Full Pen. 08 28, 2009 1:46 am

Gosh gosh..
Tikrai labai miela..^^
Labai : ))

Temos pavadinimas: Re: Gulbės. Full Kv. 09 03, 2009 9:07 pm

Svarbiausia, kad kažkaip savita. Mintis tokia negirdėta. Gražu. c:

Svečias

pasireiškiu - tingėjau skaityt xDDDD